- pakalbė
- pãkalbė sf. (1) KII83 baigiamasis žodis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pakalbėti — pakalbėti, pàkalba, ėjo 1. intr., tr. pasakyti ką žodžiu, pašnekėti, pasidalyti mintimis: Dabar pakalbėsim, o paskui padirbėsim Lkš. Aštrus vyras pakalbėti, o kai darban šaukia, patylėti Nč. Galva kaip vištos: nei ji pakalbėti, nei ji su žmonėm… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalbėjimas — dkt. Ši̇̀s susitiki̇̀mas bùvo tik pakalbėjimas skaudžià temà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakalbėti — vksm. Dabar̃ pakalbėsiu jùms apie sàvo senẽlį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakalbėjimas — sm. (1) 1. pasakymas žodžiu: Už pakalbėjimą teisybės aš myliu kaimyną rš. 2. kalba, posakis: Ieško senoviško pakalbėjimo Šts. 3. apkalbėjimas: Išgelbėk mane nuog pakalbėjimo žmonių BBPs119,133. Atmink, brolau, į pakalbėjimus pagudęs Jzm. [Šlovę]… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalbėsena — sf. (1); M žr. pakalba 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
sistemiškumas — sistemiškùmas dkt. Reikėtų pakalbėti apie žodýną lèksikos sistemiškùmo póžiūriu … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sykis — sỹkis dkt. Pakalbėsime ki̇̀tą sỹkį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakalba — pakalbà sf. (3b) 1. Grš, Gršl kalbėjimas, pašnekesys, kalba: Pakalbõj tinkamas, darbe ne Ig. Čia mūsų pãkalbos eina Grv. Tokia pakalba buvo tarp mūsų Pkr. Ant pakalbos (pakalbėti) geras Pš. Vis vientara būtų daugiau pakalbų̃ sekmadienį Dv.… … Dictionary of the Lithuanian Language